Dictionary of the Lithuanian Language.
gvaltagrobis — ×gvaltãgrobis, ė smob. (1) Šts žr. gvaltaplėša … Dictionary of the Lithuanian Language
gvaltaplėša — ×gvaltaplėšà scom. (2), gvaltãplėša (1) Ggr, gvaltaplėša (1) J kas smarkiai puola prie darbų; kas griežtai, prievarta ko reikalauja, griebia, plėšia iš rankų nesiklausęs: Toks tu man būk gvaltaplėšà – pula par viršų Lkv … Dictionary of the Lithuanian Language
gvaltas — ×gval̃tas (l. gwałt, vok. Gewalt) sm. (2) 1. prievarta, priespauda: Per gvaltą atvedė mane ant pikto M.Valanč. Neverčia jo ir nedaro jam gvalto SPI324–325. Išgelbėkiat jį iš gvalto BPII502. 2. triukšmas, riksmas; skuba: Antai visi kaimynai… … Dictionary of the Lithuanian Language
gvolta — ×gvoltà sf. (2); R, M žr. gvalta: 1. Atsigynimas prieš apnikimą, prieš gvõltą KII95. 2. Gvolta, gvolta, jūs broleliai, jūs mane gelbėkit! JD460. Šoko jėras į antkalnį, norėdams pabėgti, negalėdams iš išgąsčio nei gvoltos išrėkti A1884,122.… … Dictionary of the Lithuanian Language
ištikti — ištìkti NdŽ; L, Rtr 1. tr. Q528, SD111,185, H, H155,160, R343, MŽ460, N, I, Kos32, K; KŽ suduoti, paliesti suduodant, pataikyti mušti; kliudyti: Ižtinku SD378. Mozė pakėlė ranką, ištikdamas lazda du kartu uolą brš. Tinai tu olą ištiksi, tada… … Dictionary of the Lithuanian Language
rėkimas — rėkìmas sm. (2) DŽ → 1 rėkti: 1. SD1197, R317, N, Sut, M Jin par savo rėkìmą negirdžia, ką kiti sako Pc. Niekas piršlio rėkìmo nežiūrėjo ir vedė prie bromo, kur buvo pakabinta virvė dėl korimo Ps. ^ Ne tiek to mušimo, kiek jo rėkìmo Kp.… … Dictionary of the Lithuanian Language
smirdėti — smirdėti, smìrdi (smìrda Š, DŽ1; SD344, Sut, L, Rtr, smìrdžia Jrb, smìrsti Smn), ėjo intr. K, J, DŽ, NdŽ 1. Q508, CII563, R, MŽ, N skleisti blogą kvapą, dvokti: Kiaulėm kaip maišyta, stovi pripuvę, smìrda Užp. Priskrendęs puodelis smìrda Kv … Dictionary of the Lithuanian Language
tarplyčiais — adv. protarpiais tarp lietų: Be galo tankiai lyna, retą dieną teišbūna pagada, ir vasarojų sėjom per gvaltą tarplyčiais Žem … Dictionary of the Lithuanian Language
versti — ver̃sti, ver̃čia, ver̃tė K, DŽ, FrnW; D.Pošk, Sut, N, M 1. tr. KBII154, Rtr, BŽ266 daryti, kad griūtų, parvirstų ant šono, griauti, mesti: Versk kūlvertais vežimą šieno J. Ans muni ver̃ta, aš i vėl sėdu Yl. Kiaulės lovį ver̃čia, ėst nori Ėr.… … Dictionary of the Lithuanian Language
šaukti — šaũkti ia, ė 1. intr. SD1196, SD402, Q33, H, R, MŽ395, Sut, K, M, L, Š, Rtr, Ser, DŽ, NdŽ leisti iš gerklės stiprų balsą, rėkti, klykti: Šaukiu, šūkauju, klykauju SD118. Didžiu balsu šaukti N. Bepradėm šaukia, kad ateitum J. Pradėjo šaũkt, aš… … Dictionary of the Lithuanian Language
